atsimėtėti

atsimėtėti: atsimėtė́ti 1. MŽ, Dg, Krs, Mrj atslūgti, sumažėti, suminkštėti (ppr. apie orą, šaltį): Šaltis atsimetęs, atsimetė́jęs, atsileidęs KI675. Šaltis atsimetėjo, atleido, atdrėko B. B[uv]o ėmę šalt, i vė atsimėtė́jo Gs. Tai šalta, bet gal jau atsimėtės kiek šaltis – pradėjo pūsti pietų vėjas Jz. Nereikėjo skubytis – šiandie atsimėtė́jo, būtum šilumoj nuvažiavęs Žž. Palauk kokią dienukę, galgi orai nor kiek atsimėtės Krok. | Pyktis atsimėtėjo Sn. 2. atšipti (apie dantis): Dantys nuo rūgštų obalių atsimėtė́[ja], t. y. atšimpa J. \ mėtėti; atsimėtėti; pamėtėti

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

atmesti — atmèsti, àtmeta, àtmetė 1. tr. R mesti artyn, šen; atsviesti iki tam tikros vietos: Visi trys mes yrėmės, kiek tik turėjom sveikatos, ir greit buvome taip toli, jog milžinai nebegalėjo atmesti akmenų lig mūsų J.Balč. Gal tu man šukas atmesì?… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmėtyti — tr. 1. K vieną po kito artyn primesti. 2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmėtyk Užv. 3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmėtys dalį, ir spakainas Gs. 4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o … Dictionary of the Lithuanian Language
mėtėti — mėtėti, ėja, ėjo, metėti 1. tr. pavežėti: Jis mėtėjo mane, kol pamėtėjo cielas tris mylias, t. y. pavėžėjo J. Ar mėtėjo tave toli? J. 2. refl. šipti (apie dantis): Jau mano dantys metėjas nuo rūgštų obalių, t. y. atšimpa J. mėtėti; atsimėtėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamėtėti — tr. 1. kiek pamesti, mestelėti: Pamėtėk (arčiau atmesk) man rugių pėdą Sl. Kregždės lyg pamėtėti akmenukai taškė krūtinėmis vandenį rš. 2. iškelti aukštyn: Pavasaryj kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nueis kojas viršun pametėdamas! Rod. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias